Skaidiškių lobis: kaip vaikų žaidimas atvėrė 400 metų senumo paslaptį

Kartais didžiausi istoriniai atradimai padaromi ne archeologinių ekspedicijų metu ir ne kruopščiai tyrinėjant senovinius dokumentus. Kartais lobį tiesiog suranda žaidžiantys vaikai. Būtent taip 1986 metais prasidėjo Skaidiškių lobio istorija. Paprastas vaikų žaidimas griovio žemėse netikėtai atvėrė daugiau kaip keturis šimtmečius saugotą paslaptį – nedidelę molinę taupyklę, pilną XVI–XVII amžiaus monetų.

Skaidiškių katalogo komanda ieškojo istorijų apie šį lobį išties ilgai, tačiau daug informacijos nėra. Vis dėlto, mums pavyko suplanuoti vizitą į Lietuvos Nacionalinio Muziejaus numizmatikos skyrių, kuriame šiuo metu Skaidiškių lobis yra saugomas. Pasikalbėjome su LNM Numizmatikos skyriaus vyresniuoju rinkinio kuratoriumi Eduardu Remecu, kuris mums ir aprodė Skaidiškių lobį bei pasidalino istorijomis apie šį radinį.

Lobį rado žaidžiantys vaikai

Skaidiškių lobis buvo rastas 1986 metų spalio 23 dieną Žavoronokų sodybos kieme. Tuo metu teritorijoje buvo kasamas griovys, o vaikai žaidė šalia supiltose žemėse. Būtent jose jie pastebėjo neįprastą molinį daiktą – taupyklę. Jos viduje slėpėsi monetos, kurias rankose laikė žmonės, gyvenę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais.

Būtent taupyklė daro šį radinį ypač įdomų ir išskirtinį. Senovėje, norint iš tokio indo išimti pinigus, dažniausiai tekdavo jį sudaužyti. Dėl šios priežasties archeologai įprastai aptinka tik taupyklių šukes, o sveiki ar beveik sveiki indai su viduje išlikusiomis monetomis randami itin retai. Skaidiškių lobis – vienas iš nedaugelio lobių, kuris buvo rastas nesudužęs ir su visomis monetomis. 

Nuotraukos šaltinis: Lietuvos Nacionalinis muziejus

Ne skrynia aukso, o nedidelė taupyklė

Žodis „lobis“ dažnai sukuria vaizdinį apie didžiulę skrynią, prikrautą auksinių monetų ir brangenybių. Skaidiškių lobis atrodė visai kitaip. Žaidžiančių vaikų radinys buvo nedidelė taupyklė, kurios viduje buvo 225 senovinės monetos. Taupyklė buvo maždaug ~8 centimetrų skersmens, padengta žalia glazūra, o jos šone – anga monetoms įmesti.

Mūsų vizito Lietuvos nacionaliniame muziejuje metu, numizmatikos skyriaus darbuotojas p. Eduardas papasakojo mums, kad tokio tipo taupyklė kartais vadinama vaikiška taupykle. Manoma, kad panašus daiktas galėjo būti naudojamas vaikui mokyti taupyti, kaupti nedideles santaupas. Kadangi išliko ne tik monetos, bet ir jų saugojimo būdas – tai leidžia į radinį pažvelgti kaip į mažą XVI–XVII amžių kasdienybės fragmentą.

Kokios monetos sudarė Skaidiškių lobį?

Lobį sudarė skirtingais laikotarpiais ir skirtingose vietose nukaldintos XVI–XVII amžiaus monetos:

 

  • 133 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos;
  • 25 Lenkijos;
  • 2 Gdansko; 
  • 14 Prūsijos;
  • 46 Rygos;
  • 5 Silezijos (dabartinė Čekijos teritorija) monetos.

Taigi ši nedidelė taupyklė savyje saugojo ne tik Skaidiškių ar Lietuvos, bet ir gerokai platesnio regiono istoriją. Monetos liudija, kad pinigai keliavo kartu su žmonėmis ir prekėmis, o Lietuvos teritorijoje cirkuliavo įvairiose valstybėse bei miestuose kaldinti pinigai.

Tarp radinių buvo monetų, kaldintų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Aleksandro, Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto bei Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiais.

 

Vėlyviausia Skaidiškių lobyje aptikta moneta buvo 1600 metais nukaldintas Zigmanto Vazos Rygos šilingas. Pagal ją manoma, kad taupyklė žemėje atsidūrė XVII amžiaus pradžioje.

Ką apie savo laikus pasakoja monetos?

Žygimanto Augusto ir Zigmanto Vazos laikotarpių monetose jau galime išvysti valdovų atvaizdus, jų inicialus ir kitus ženklus. Monetose būdavo nurodomas valdovas, valstybė arba vietovė, kurioje jos nukaldintos, nominalas, o kartais vaizduojamas ir monetų kalybos vietos herbas.

 

Šie ženklai šiandien padeda numizmatams nustatyti monetos kilmę, amžių ir vertę. Tačiau senosios monetos dažnai nėra taisyklingai apvalios ir vienodos. Kiekviena jų buvo gaminama rankomis. Iš metalo būdavo paruošiamas monetos ruošinys, o vaizdas įspaudžiamas smūgiuojant kaldinimo įrankiais. Todėl monetų kraštai galėjo būti nelygūs, skyrėsi jų forma ir svoris.

Monetos masė yra vienas svarbiausių požymių, padedančių ją identifikuoti. Kalykloms būdavo nustatoma, kiek monetų turi būti pagaminta iš tam tikro metalo lydinio kiekio. Pavyzdžiui, jei turi 1 kg sidabro, iš kurio reikia nukaldinti monetų – nukaldintų monetų svoris galutiniame rezultate turėjo atitikti 1 kg sidabro. Nesvarbu, kad jos buvo šiek tiek nevienodos.

Kodėl lobyje atsirado Silezijos monetų?

Tarp Skaidiškių lobio radinių buvo ir penkios Silezijoje kaldintos monetos.  Kaip mums LNM vizito metu pasakojo p. Eduardas, Silezija tuo metu turėjo gerokai gausesnius sidabro išteklius negu Lietuva. Todėl buvo kaldinama daug monetų. Kai kurios Silezijos monetos savo išvaizda buvo labai panašios į lenkiškas – tarsi jų atitikmenys ar imitacijos. Tokie pinigai patekdavo ir į Lietuvos teritoriją bei kurį laiką dalyvavo apyvartoje. Vėliau jų naudojimas buvo uždraustas, todėl ilgainiui Lietuvoje šių monetų pasitaikydavo vis rečiau.

Kiek šiandien galėtų būti vertas Skaidiškių lobis?

Pasak E. Remeco, atskiros Skaidiškių lobio tipo vienos monetos kolekcinė vertė, priklausomai nuo jų retumo, būklės ir kitų savybių, galėtų siekti maždaug nuo 5 iki 50 eurų. Žinoma, ča čia reikėtų vertinti kiekvieną monetą atskirai – sudėti spėjamas visų monetų kainas ir taip apskaičiuoti lobio vertę būtų neteisinga.

 

Didžiausia Skaidiškių lobio vertė yra ne piniginė. Monetos buvo rastos kartu, autentiškoje taupyklėje, todėl sudaro vientisą istorinį radinį, kuris mūsų istorijos archyvuose pasitaiko itiin retai. Specialistams jis pasakoja apie to meto pinigų apyvartą, prekybinius ryšius, žmonių santaupas ir net kasdienius taupymo įpročius.

Kam galėjo priklausyti ši taupyklė?

Ar tai buvo vaiko kantriai kauptos santaupos? Galbūt šeimos smulkiųjų pinigų atsarga? O gal taupyklė buvo paslėpta neramiais laikais tikintis vėliau ją pasiimti? Šiandien galime tik spėlioti.

 

Žinome, kad paskutinė moneta buvo nukaldinta 1600 metais. Žinome, kad taupyklėje susitiko Lietuvos, Lenkijos, Rygos, Prūsijos, Gdansko ir Silezijos pinigai. Žinome, kad praėjus beveik keturiems šimtmečiams ją griovio žemėse aptiko žaidžiantys vaikai.  Tačiau nežinome, kas buvo paskutinis žmogus, laikęs šią taupyklę savo rankose. Galbūt būtent ši neatsakyta paslaptis ir yra įdomiausia Skaidiškių lobio dalis?

Kur Skaidiškių lobis saugomas šiandien?

Skaidiškių lobio monetos saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kurio Numizmatikos skyriaus rinkiniuose kaupiamos monetos, pinigų lobiai, medaliai ir daugybė kitų su Lietuvos pinigų istorija susijusių vertybių.

Padėka

Rengiant straipsnį už šiltą priėmimą, skirtą laiką ir išsamų supažindinimą su Skaidiškių lobiu nuoširdžiai dėkojame Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyresniajam rinkinio kuratoriui Eduardui Remecui.

Mūsų miestelio istorija gali slypėti visai šalia

Skaidiškių lobio istorija primena, kad įdomiems atradimams nebūtina keliauti į tolimus kraštus. Kartais kelių šimtmečių senumo paslaptis gali slypėti pažįstamoje sodyboje, po kasdien mindoma žeme.

Šiandien Skaidiškės sparčiai keičiasi ir auga, tačiau po šiuolaikinio miestelio sluoksniu vis dar glūdi daugybė nepapasakotų istorijų. Jas atrasdami geriau pažįstame ne tik savo gyvenamąją vietą, bet ir žmones, kurie čia gyveno gerokai anksčiau už mus.

Ar buvote girdėję apie Skaidiškių lobį? Pasidalykite šia istorija su kaimynais, o norėdami atrasti daugiau Skaidiškių paslapčių, sekite Skaidiškių katalogą socialiniuose tinkluose ir prenumeruokite mūsų naujienlaiškį .

Naudoti šaltiniai

  • Vytautas Aleksiejūnas, „Skaidiškių ir Altoniškių kaimų lobiai“, leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais“, Vilnius, 1988, p. 191–193.
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija, straipsnis „Skaidiškių lobis“. 
  • Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, eksponato pristatymas „Taupyklė“. 
  • Lietuvos nacionalinis muziejus, Numizmatikos skyriaus informacija ir darbuotojų kontaktai.
naujakuriams

Būkite informuoti apie tai, kas vyksta ten, kur gyvenate

Nuo savivaldybės sprendimų gerinti infrastruktūrą iki bendruomenės renginių bei kasdienių aktualijų ir laisvalaikio idėjų – visa svarbiausia informacija vienoje vietoje. Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir pirmieji gaukite svarbiausias naujienas tiesiai į savo el. paštą.